imbieriniai meduoliai
Šiandien susikūriau sau šventę:) Visą dieną skyriau sau ir dariau tik tai, kas patinka…Pradėjau nuo pasivaikščiojimo po žiemai besiruošiantį parką, tokį gaivų ir kvapnų, sklidiną pušų ošimo, upės tėkmės ir vis dar besigirdinčių paukšių čiulbėjimo…Vėliau sušildžiau kūną kvapnioje rožių vonioje jausdama, kaip paneriu į vandens skaidrumą. Tuomet žiūrėjau nuostabų filmą “Angelų miestas” ir kepiau imbierinius meduolius, minkydama, liesdama ir dekoruodama juos, dėjau visą savo meilę, šilumą ir Kalėdinį jaukumą. “Angelų miestas” priminė, kaip gera būti žmogumi, gebėti jausti, lytėti, uosti, patirti visas emocijas ir visą apimančią meilę. Kaip gera prisiminti ir kasdien padėkoti už visas dienos dovanas, už visus sutiktus žmones, už Dievo palaimą. Kaip gera turėti artimus, su kuriais galime viskuo pasidalinti. Linkiu, kad jūsų širdyje apsigyventų šventė, kad rastumėte laiko sau, tikrajam aš, kad jūsų sielos dainuotų, o kūnai patirtų tikrą gyvenimo šviesos puotą. Daug daug jaukumo ir stebuklingų akimirkų. Su meile, Kristina
