Kai kurie susitikimai būna nepaprastai stiprūs, paliečia ir persmelkia sielą ypatingais jausmais, naujomis įžvalgomis, išgyvenimais. Nutariau pasidalinti kai kurių susitikimų impresijomis. Ačiū visatai už šią dovaną!
MAJAI
Laikas. Kas jis? Ar jis egzistuoja? Ar egzistuoja tik vidinis laikas, kuris sujungia viską,
kas buvo, kas yra čia ir dabar, kas bus…Keliauju per įvairius laikmečius,
dimensijas, savo sielos keliais, ten kur būta, ten, kur jausta, ten kur stipru,
kur Dieviška…
Vilnius. Šokių meditacijos užsiėmimas, kūnas nurimsta ir
siela nuskrieja į ypatingą vietą. Miškas,
džiunglės, majų piramidės, Dieviška ugnis, malda, aukojimas…Žydra žydra jūra
ir žalias miškas. Gyvybiška ir nepaprastai gyva gamta. Jaučiuosi lyg namie,
saugi, mylima ir mylinti, susijungusi su savimi ir pasauliu.
Madridas. Turizmo paroda. Žvilgsnį prikausto muzikos ir
šokio garsai ir kūnai, nuogi, ištepti dažais, išdabinti kailiais, plunksnomis, stambiais
papuošalais. Negaliu atitraukti akių, kas jie? Jaučiu, kad šie žmonės skleidžia
nepaprastą energiją. Tokiame šurmulyje, kur susirenka visas pasaulis, išgirstu
vidinę tylą. Nepaprasta, stipru.
Vis pasiklausau jų muzikos, nueinu ir lyg magnetas mane
traukia sugrįžti link jų. Tuomet užklausiu aplinkinių. Kas jie? Gaunu
atsakymą-majai. O stambiausias iš jų -tai lyderis. Aaaa, suprantu, kodėl mane
jie taip traukia, ištariu sau.
Stebiu, įeinu į rezonansą ir „keliauju“ kartu su jais.
Susitinka sielų žvilgsniai, jie pajaučia, kad esu kartu su jais širdimi. Būnu,
stebiu, keliauju. Kūną užlieja šiluma ir paliečia aukštos vibracijos. Pagalvoju,
kaip jie jaučiasi tame šurmulyje, atvykę iš gamtos ir džiunglių? Vienas po kito
jie rodo individualius šokius. Vienų bugnų nebepakanka, atneša kitus ir pradeda
vis garsiau groti, šokti ir suktis. Judesiai lengvi ir tuo pačiu tvirti, daug sukinių, pritūpimų ant žemės. Viduje stebiu ir nepaprastai smalsu sužinoti daugiau apie jų filosofiją, šokių prasmę,
ritualus. Nedrąsu klausti, vėl nueinu ir grįžtu…
Po kiek laiko, einant pro šalį, jiems besiilsint, vėlgi susitinka
žvilgsniai, pirmiausiai su vienu iš majų, vėliau-kitu, jaučiu vidinį kvietimą
pasikalbėti, tačiau žvilgsniai tokie gilūs ir išfokusuoti, kai žiūri į mane, kad galvoju, jog tas kvietimas galbūt ne man… bet pajaučiu vidinį balsą, kad vis dėlto-man, sugrįžtu ir prieinu. Pradedame kalbėtis. Po yprastų įžanginių frazių, pasidalinu savo matyta
vizija. Majų palikuonis man taria „iš visų žmonių pajaučiau, kad tu buvai su mumis, kad
turi tų vietų prisiminimą. Meksika-nepaprasta…..Džiunglės, majų piramidės, žydra jūra,“-viską vardina kaip iš mano matytos vizijos.
Tuomet pradeda pasakoti:„šokdami mes sujungiame kūną, protą ir širdį, bei
subalansuojame savo energijas, susijungiame su kosmosu. Šokdami taip pat garbiname visus elementus. Kūną puošiame plunksnomis, jos kaip ir plaukai-tarsi antenos padedančios susijungti
su kosmosu. Siela gyvenime nori gauti daug energijos, o muzika, šokiai, ritualai
tai padeda pajausti.“ Tuomet nuveda mane prie muzikinių instrumentų. „Šis būgnas-kaip širdis, ar girdi jo dūžius-tai tarsi širdies dūžiai. O kojų judesiai ir garsai (past. ant kojų žvangančios grandinėlės) padeda susijungti su žeme ir tuo pačiu širdimi, tarp visko glaudus ryšys.“ Po to pradeda švilpti per vėžlio formos dūdelę.Meditatyvus tarsi fleitinis garsas. Nuostabu…Užklausiu apie originalius ant kaklo kabančius papuošalus, jis taria „kai esi be papuošalų, esi tarsi nuogas. Jei esi apsikarstęs įvairiais atributais, plunksnomis, karoliais-tai tarsi apsauga, tavęs negali kiti
pažeisti“. Visi mūsų “ginklai”, veido dažai yra skirti mūsų vidiniam kariui.
Kova vyksta ne išorėje, o viduje. Niekada nepaliesime ar neužgausime kito.
Mūsų tarpe nėra agresijos.
Kur Lietuva, majai nežino:) bet pasakius, kad pas mus daug sniego prasitaria,
kad niekada nematė gyvenime sniego, ir labai norėtų išvysti. Tuomet paklausia, „o
sniegą galima valgyti“:)?
Internetu taip pat nesinaudoja, tad tiesiog apsikeičiame telefonais, jei
kartais tektų užsukti į Meksiką.
Atsisveikindami apsikabiname ir išlydime vienas kitą
žvilgsniais. Kai apsikabiname, pajaučiu karščiu pulsuojantį kūną, o mano
rankos nešildomoje patalpoje ledinės. „Reikia šokti ir judėti, - taria jis,
tuomet visa energija pradeda tekėti kūnu…“
Dar vienas sielos susitikimas, kuris atveria naujas
nedideles duris į nepažintą ir tarsi pažintą pasaulį…Ir jau svajoju
pakeliauti majų keliais, kažką prisiminti ir nepaprastai stipraus patirti…